Tai labai dažna elgesio klaida, vadinama dispozicijos efektu: investuotojai linkę per anksti fiksuoti pelną ir per ilgai laikyti nuostolingas pozicijas. Dažniausios priežastys:

– Nenoras prarasti pelną. Su jau uždirbta suma jaučiamės saugiau, o jos praradimo skausmas atrodo didesnis nei galimo tolesnio augimo malonumas (nuostolio vengimas).
– Įsikibimas į pirkimo kainą. Kaina vertinama ne pagal įmonės vertę ar perspektyvas, o pagal tai, kiek už akciją sumokėta, todėl +20 % atrodo kaip „pakankamai“.
– Gailesčio vengimas. Geriau parduoti ir „bent ką nors uždirbti“ nei žiūrėti, kaip pelnas ištirpsta.
– Protinė apskaita. Realizuotas pelnas jaučiasi kaip „laimėjimas“, todėl norisi jį užfiksuoti.

Ką galima daryti apskritai:
– Prieš pirkdami užsirašykite, kodėl perkate ir kas turėtų pasikeisti, kad parduotumėte. Parduokite dėl pasikeitusių priežasčių, o ne dėl pelno dydžio.
– Paklauskite savęs: „Ar šiandien pirkčiau šią akciją už dabartinę kainą?“ Jei taip, skubėti parduoti nėra aiškios priežasties.
– Iš anksto nusistatykite taisykles, pavyzdžiui, dalinį pardavimą ar peržiūros tašką.
– Įvertinkite mokesčius ir sandorių kaštus, nes dažni pardavimai juos didina.
– Vesti sprendimų žurnalą: po kelių mėnesių matysite, ar pardavimai tikrai buvo naudingi.